„Kiekviena tauta turi skaudžių išgyvenimų. Lietuviams teko patirti skaudžius tremties išbandymus, o žydų̨ tautos tragedija – holokaustas. Tačiau abiejų tautų̨ istorinė atmintis turi išlikti gyva, prisimenama ir perduodama ateities kartoms. J. Galdikui skirta atminimo lentelė primins apie drąsų, kilnų ir pasiaukojantį kunigo poelgį nuo mirties išgelbėti žydų mergaitę. Ši istorija taip pat iliustruoja, jog vienas poelgis gali lemti vienos šeimos ar net giminės likimą “, – sakė LR Seimo narys J. Gudauskas.
Visi Frumos Pupsaitės artimieji – tėvai, broliai ir seserys buvo nužudyti. Kunigas J. Galdikas slėpė mažąją Frumą taip išgelbėdamas jai gyvybę. Prelato išgelbėta F. Pupsaitė po karo ištekėjo už Chaimo Jakobo, užaugino dvi dukras ir sūnų – buvusį Vilniaus Šolomo Aleichemo gimnazijos direktorių Mišą Jakobą.
„Be Šilalės kunigo, kuris išgelbėjo mažą žydaitę, nebūtų ir manęs. Ačiū J. Gudauskui už galimybę pagerbti kunigą“, – prieš sekmadienį vyksiančią atminimo lentelės atidengimo ir pašventinimo ceremoniją sakė išgelbėtosios žydaitės sunūs M. Jakobas.
„Apie žydus gelbėjusių lietuvių atminimo įamžinimą imta kalbėti prieš beveik du dešimtmečius. Tačiau, panašu, kad paminklo, skirto įamžinti lietuvių gelbėjusių žydus žygdarbius greitu metu dar neturėsime.
Sveikintina, kad atsiranda vis daugiau atminimo ženklų šioms iškilioms asmenybėms
“, – atkreipdama dėmesį į iniciatyvą Šilalėje sakė Seimo Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisijos pirmininkė Paulė Kuzmickienė.
Lietuvos Nepriklausomybės laikotarpiu beveik 1600 asmenų, gelbėję žydus nacių okupuotoje Lietuvoje, yra apdovanoti Žūvančiųjų gelbėjimo kryžiumi.
Prelatui J. Galdikui, palaidotam Šilalės miesto kapinėse, bus atidengta atminimo lentelė su užrašu „Po mirties apdovanotas Žūvančiųjų gelbėjimo kryžiumi už žydų tautybės žmonių gelbėjimą“.
Komentuoti