Pagrindinis šios popietės tikslas – skatinti vaikų pasitikėjimą savimi, kurti, ieškoti, atrasti, pasidžiaugti vieni kitų gebėjimais, puoselėti vaikų, pedagogų, bibliotekininkų bendradarbiavimą meninėje srityje.
Popietės metu bibliotekininkė trumpai priminė Teatro dienos atsiradimo istoriją, kada ji pradėta švęsti, kada įkurtas pirmasis teatras ir t.t. Vaikai susipažino su Vidos Zabarauskienės knyga „Lėlių teatrą kuria vaikai“, kurioje aprašyti ir parodyti karpiniai, kaip galima be sudėtingų priemonių pasigaminti lėlę iš paprastų, namuose randamų medžiagų.
Taip pat buvo surengti garsiniai skaitymai. Perskaičius knygą „Raudonkepuratė“, vaikams labai norėjosi patiems pabandyti valdyti lėles ir su jomis suvaidinti. Susipažinome su vaidinimams skirtomis nykštukinėmis lėlėmis bei aptarėme, kaip šiandien sekėsi dalyvauti veikloje, kokių pastebėjimų turi mažieji artistai.
Vaikams svarbu, kad jų nuomonė būtų išgirsta, jiems norisi būti spektaklio dalimi, ar bent jau žinoti, kaip tas spektaklis buvo sukurtas. Todėl svarbu vaikus kviesti į užkulisius, rodyti, kaip kuriamas spektaklis, dekoracijos, kostiumai. Svarbus ir aptarimas po spektaklio, kai vaikų paklausiama, ką tu būtumei daręs vieno ar kito herojaus vietoje.
Teatras – kultūros dalis, kuri labai reikalinga vaikams. Pastaruoju metu visi labai apsėsti išmaniosiomis technologijomis ir nepastebi to, kas yra realu ir tikra. Todėl spektakliai gali būti skirti praplėsti jų akiratį ir pritraukti prie realybės. Teatras – tai ne filmas, kuriame gausu įvairių spec. efektų. Jis parodo, kad grožis slypi paprastume ir tam nereikia jokių efektų.
Teatro pamokėlės vaikams bibliotekoje tęsiasi jau keletą metų. Ir toliau žadame šią veiklą plėtoti.
Komentuoti