Sveikinimo žodį tarė kultūros paveldo departamento vyr. specialistė Jurgita Viršilienė, Šilalės muziejaus direktorė Soneta Būdvytienė. Konferencijos metu lektoriai supažindino dalyvius su kultūros puoselėtojais, kraštotyrininkais: Vladu Statkevičiumi, Marijona Čilvinaite, Dionizu Poška, Norbertu Vėliumi, su jų nuveiktais darbais, indėlį į kraštotyrą, (archeologiją, istoriją, etninę kultūrą). Pranešimus skaitė penki šios srities žinovai tai: Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto vyresnysis mokslo darbuotojas, docentas Gintautas Zabiela, kuris pristatė pranešimą „Vlado Statkevičiaus indėlis į mūsų krašto archeologijos lobyną“. G. Zabiela teigė, jog Vl. Statkevičius vienas žymiausių XX a. žemaičių milžinų archeologijoje, jo surinkti keli šimtai radinių iš tuometinių ardomų ir naujai surastų geležies amžiaus kapinynų šiuo metu yra pagrindinis šaltinis pažinti senąją Šilalės krašto istoriją.
Didelę įtaką Šilalės krašto kultūros puoselėjimui, jos sklaidai ir išsaugojimui turėjo kraštotyrininkė upyniškė Marijona Čilvinaitė. Pranešėja Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto Tautosakos archyvo skyriaus jaunesnioji mokslo darbuotoja Gražina Kadžytė, asmeniškai pažinojo kraštotyrininkus M. Čilvinaitę ir Vl. Statkevičių, tarp šių žmonių užsimezgė šilta draugystė. Pranešime lektorė papasakojo apie garbės kraštotyrininkus, jų nuveiktus darbus, pasiekimus savo profesinėje srityje.
Pranešimą apie M. Čilvinaitės šeimos genealogiją (šeimos kilmę, istoriją, bei šaltinius šaltinius) pristatė Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto vyresnysis mokslo darbuotojas, docentas Ernestas Vasiliauskas.
Vienas žymiausių XIX a. lietuvių kultūros veikėjų Dionizas Poška, kuris įkūrė pirmąjį Lietuvoje muziejų, parašė žymiausią poemą „Mužikas Žemaičių ir Lietuvos“. Apie D. Poškos lituanistinę kūrybą pranešimą skaitė Vilniaus universiteto filosofijos fakulteto profesorė Brigita Speičytė.
Šilališkei didžiuojasi turėdami vieną žymiausių pasaulyje pripažintu etninės kultūros tyrinėtoją, Norbertą Vėlių. Pranešimą skaitė Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto, humanitarinių mokslų daktarė docentė Bronė Stundžienė. Lektorė papasakojo apie etninės kultūros reikšmę N. Vėliaus visuomeninėje ir mokslinėje veikloje.
Liaudiškus muzikinius kūrinius susirinkusiems dovanojo Šilalės rajono savivaldybės kultūros centro folkloro ansamblis „Veringa“, tradicinių kanklių ansamblis (Vadovė Jolanta Kažukauskienė, instrumentinės grupės vadovas Vaclovas Rudys). Renginį vedė muziejininkė Edita Merkelienė.
Komentuoti