Kai prieš septyniolika metų atsikėlė čia gyventi į 1941 metais statytą namą, šio kaimo pavadinimas tiksliai atitiko sodybos būklę – naujuosius šeimininkus kaip mūras pasitiko kadagynas. O statinių statinėlių buvo net 10. Ir kiekvienas ankstesniems šeimininkams, aišku, reikalingas. Tiesa, dar ne visus juos nugriovė ir dabartiniai šeimininkai, kai kuriuos panaudojo ūkiniams reikalams. Labiausiai varginantis anų laikų palikimas – sodybos teritorijoje palaidotos šiukšlės. Sodinant augalus ir kuriant gėlynus vis iškasdavo plytų, šiferio, vaistų buteliukų, surūdijusių kibirų ir kitų rakandų. Tačiau optimizmu trykštanti Rasa sakė, kad džiaugiasi gyvenimu savo sodyboje, kurią valė, tvarkė ir dar turi ne vieną neįgyvendintą svajonę.
Nuo pavasario sodyboje sukasi gėlių šokis – prasideda vos nutirpus sniegui ir tęsiasi iki vėlyvo rudens. Patikusių daugiamečių gėlių atžalėlių, sodinukų šeimininkė nepamiršta paprašyti draugių ar kaimynių. Idėjos, kaip pagražinti sodybą, Rasai gimsta bedirbant. Padarius tiltelį ant tvenkinio, norėjosi ir pavėsinės ant vandens, kad visu tuo grožiu galėtų gėrėtis iš arčiau.
Pasidžiaugė R. ir K. Dargiai savo vaikais – Gintare ir Dainiumi, kurie nesikrato aplinkos tvarkymo darbų ir sugrįžę į tėviškę šoka tėvams į talką.
Sodybos šeimininkai ne tik savo sodybos aplinką tvarko, bet ir šalia esantį miškelį. Tas jų pastangas ir triūsą, matyt, įvertina Judrėnų girininkijos girininkas ir darbininkai, nes anot Rasos, kirsdami mišką visada saugo jų teritoriją ir niekada nenuverčia pjaunamų medžių į jų sodybos plotą.
Sutikdami tekančią saulę ir gėrėdamiesi neapsakomo grožio saulėlydžiu sodybos šeimininkai mintyse jau kuria ateities sodybos planus.
Mero patarėja Asta Gestautienė
Komentuoti