Tokio pobūdžio renginys Laukuvoje surengtas pirmą kartą ir, tikėtina, yra vienas pirmųjų visame Šilalės krašte. Pagrindinei organizatorei, Laukuvos kultūros namų vadovei Renatai Gužauskienei, pavyko suburti net septyniolika skirtingų sceninio meno kūrėjų. Autorines choreografijas, dainas, poeziją bei dainuojamąją poeziją pristatė: Aušra Danisevičienė, Mantas Toleikis, Tautvydas Vėtra, Erika Kairytė, Karolis Kaminskis, Paulius Skurdelis, Soneta Būdvytienė, Kristina Mizgirienė, Marė Lyda Voreneckaja, Nijolė Rimšienė, Aneta Kastickienė, Renata Karvelis, Giedrė Leškienė, Irena Leontjavienė, Irena Sebeckienė, Diana Martinavičiutė ir pati renginio vedėja Renata Gužauskienė.
Renginys prasidėjo daina ir ekspromtine teatralizacija. Jos metu festivalio dalyviai į sceną atkeliavo nešini žibintais – simboline kiekvieno kūrėjo skleidžiamos meninės šviesos išraiška. Po šio įspūdingo prisistatymo susirinkusieji tylos minute pagerbė žuvusiuosius už Lietuvos laisvę, o tautos vienybę išreiškė giedodami „Tautišką giesmę“.
Šventės dalyvius pasveikino Laukuvos seniūnas Virgilijus Ačas.
Kai festivalio dalyviai žibintų šviesa papuošė scenos prieigą, prasidėjo sceniniai pasirodymai. Jie buvo atliekami pačių kūrėjų bei pasitelkiant kolektyvus. Kolektyviniuose pasirodymuose talkino Šilalės rajono savivaldybės kultūros centro Pajūrio laisvalaikio salės mišrus vokalinis trio „Trelė“ (vadovė-kūrėja Soneta Būdvytienė) ir kūrėjos-choreografės Aušros Danisevičienės vadovaujami kolektyvai, kolektyvų atstovai: Šilalės meno mokyklos šokio studija „Salto“, Aušros šokio teatro solistė Elėja Gestautaitė ir šokėjų duetas Gabija Jurčytė ir Adriana Panacheda, bei Šilalės rajono savivaldybės kultūros centro šokio teatro šokėjų duetas Vita Kuitniauskaitė ir Adija Danisevičiūtė.
Renginio metu veikė ir dvi parodos, kurias parengė Laukuvos kaimo filialo bibliotekininkės. Festivalio dalyviai džiaugėsi tautodailininkės Vilijos Pocevičienės rankdarbių paroda „Skrynių paslaptys“ (rengėja Jolanta Kairienė) bei Laukuvos vaikų dienos centro ir kultūros namų stilizuotų šluotų paroda (rengėja Rugilė Virbašienė).
Vakarą vainikavo padėkos kūrėjams, atlikėjams ir parodų rengėjams, gėlių žiedai, fotografijos bei jaukūs pokalbiai prie bendro stalo – tarsi dar vienas tylus kūrybos tęsinys.
Renata Gužauskienė apgailestavo, kad ne visiems norėjusiems dalyvauti aplinkybės buvo palankios. Anot jos, festivalyje pasirodė tik maždaug pusė (o gal net ir mažiau) žinomų Šilalės krašto scenos meno kūrėjų. Paklausta, ar festivalis sugrįš, ji svarstė, kad Laukuvos kultūros namams aktualūs meniniai žanrai galėtų keistis kasmet, o kas penkerius metus kartotis. Tačiau čia pat šypsodamasi prisiminė posakį: „Žmogus planuoja, o Dievas…“ – jo nebaigusi, ji tik nusišypsojo ir mintimis sugrįžo į šiltas šio festivalio akimirkas.
O tose akimirkose – nuoširdus dėkingumas kiekvienam dalyviui, Laukuvos seniūnui ir seniūnijos darbuotojams, parodų kūrėjams ir rengėjoms, renginio rėmėjai kavinei „Juodasis serbentas“, jauniesiems pagalbininkams: Reditai, Austėjai, Enrikai ir Kristupui. bei, žinoma, žiūrovams. Būtent jie savo delnų šviesa dosniai lydėjo kiekvieną pasirodymą. Ir tai – gražiausias įrodymas, kad kiekvienas iš mūsų esame kūrėjai, galintys kurti ir skleisti savitą, nepakartojamą šviesą.
Audronė Norkaitytė – Žiauberė
Fotografijos – Rugilės Virbašienės
Komentuoti