Į sceną žengę jaunieji ansamblio atlikėjai atsinešė ne tik koncertinę programą, bet ir dalelę savo krašto dvasios. Skambant senosioms melodijoms, aidėjo jaunatviški balsai, sukosi šokiai, o kiekvienas kūrinys tarsi pynė nematomą giją tarp praeities ir dabarties. Žiūrovų akyse ruseno šypsenos, o salėje tvyrojo jauki bendrystė – lyg pati Žemaitija būtų susirinkusi į vieną ratą.
„Gero smuoko“ pasirodymas festivalyje tapo dar vienu gražiu liudijimu, kad folkloras gyvas tol, kol jį savo širdyse neša jaunimas.
Komentuoti