„Darbo užmokesčio finansavimas teismuose sudaro tik apie 85 proc. realaus poreikio. Šiuo metu teisėjo padėjėjo pareiginė alga nesiekia nustatyto pareiginės algos vidurkio, darbuotojų atlyginimai toliau išlieka nekonkurencingi, o darbo užmokestis nėra pakankamas tam, kad būtų užtikrintas efektyvesnis darbas bei stabilus, profesionalius teisininkus motyvuojantis atlyginimų augimas“, – teigia Teisėjų tarybos pirmininkė dr. Danguolė Bublienė.
Teisėjų taryba ne vienerius metus teikia pagrįstus asignavimų poreikius Vyriausybei, tačiau jie nėra įtraukiami į valstybės biudžetą. Tai kelia riziką konstituciniam valdžių padalijimo principui – vykdomoji valdžia faktiškai turi sprendžiamąjį balsą dėl teismų finansavimo, o teisminė valdžia neturi veiksmingų instrumentų užtikrinti lygiavertę partnerystę.
Konstitucinis Teismas yra aiškiai konstatavęs, kad teismų finansinis nepriklausomumas yra neatsiejama teismų nepriklausomumo dalis, o Vyriausybė privalo pagrįsti sprendimus dėl teismų finansavimo objektyviais kriterijais. Šiuo metu tokio pagrindimo nėra.
Finansavimas nuosekliai mažėja
Nacionalinės teismų administracijos duomenys rodo, kad teismų sistemos finansavimo lygis kasmet mažėja, nors teismams tenkančių funkcijų apimtys nemažėja. 2024 m. finansavimas sudarė 0,18 proc. BVP, 2025 ir 2026 m. – tik 0,16 proc. prognozuojamo BVP. Pagal patvirtintą 2026–2028 m. biudžetą, santykis toliau mažės 2027 m. iki 0,15 proc., o 2028 m. kris iki 0,14 proc. BVP.
Tai vieni žemiausių rodiklių Europos Sąjungoje. 2025 m. Europos Komisijos ES teisingumo rezultatų suvestinė patvirtina, kad Lietuvos teismų finansavimas pagal išlaidas vienam gyventojui yra priešpaskutinis ES.
Teisingumo ministerijai teikiami teisės aktų pakeitimai
Atsižvelgdama į susidariusią situaciją, Teisėjų taryba nusprendė inicijuoti ir siekti teisės aktų pakeitimų, kuriais būtų apibrėžtos konkrečios teisėjų savivaldos institucijų ir kitų valstybės valdžios šakų bendradarbiavimo formos, sprendžiant klausimus, susijusius su teismų veikla. Apie tai skelbiama dar 2024 m. Visuotinio teisėjų susirinkimo rezoliucijoje.
Teisėjų taryba taip pat sieks, kad Teismų įstatyme būtų įtvirtintas objektyviais kriterijais paremtas teismų finansavimo modelis, aiškus Teisėjų tarybos dalyvavimas visose biudžeto formavimo stadijose, Vyriausybės pareiga motyvuotai pagrįsti sprendimus dėl teismų finansavimo.
Lietuvos teismų situacija pristatyta Europos Komisijos atstovams
Teisėjų tarybos vadovybė Lietuvos teismų aktualijas, opius finansavimo klausimus, aptarė ir su Europos Komisijos atstovais, rengiančiais 2026 m. Teisinės valstybės („Rule of Law“) ataskaitą apie Lietuvą. Europos Komisija kasmet vertina, kaip valstybės narės užtikrina teisinės valstybės principus ir teismų nepriklausomumą. Ankstesnių metų „Rule of Law“ ataskaitos – nuorodoje.










Komentuoti