Mero padėka Linai: „jei daugiau tokių žmonių būtų kaip Jūs, žmonės aplink būtų saugesni, sveikesni“

Mero pavaduotojas Tadas Bartkus, teikdamas prisiminimo dovanėlę akcentavo: „ši pandemija užklupo netikėtai, niekas šito nesitikėjo, nebuvom pasiruošę, kad kiekvienam prireiks veido kaukių. Esame dėkingi, nes Jūsų pasiūtos veido kaukės padėjo apsisaugoti ne vienam rajono gyventojui ir gal net išgelbėjo ne vieną gyvybę.“

Moteris kuklindamasi atsakė: „aš iš geros širdies, ne dėl padėkų, bet labai ačiū, kad įvertinote.“

Turint apie 60  mėsinių mišrūnų ūkį, atrodytų,  ir savų darbų per akis. Tačiau Laukuvos seniūnijos Degliškės kaime su vyru Juliumi ūkininkaujanti Lina Mikalauskienė randa laiko ir savanoriškai veiklai. Praėjusių metų pavasarį spaudoje perskaičiusi Šilalės rajono savivaldybės kvietimą pasiūti veido kaukių, kurios bus dalinamos rajono gyventojams, nedvejodama atsiliepė į kvietimą. Jos iniciatyvai pritarė ir vyras Julius. Todėl, kol dar buvo laisvesnio laiko ir pavasariniai darbai neprasidėję, ji ėmėsi siūti veido kaukes ir taip prisidėjo prie COVID-19 pandemijos pasekmių mažinimo.

Siuvimas – Linai ne naujiena, mat ji baigusi siuvėjos-modeliuotojos specialybę. Bet, kaip sako pati Lina: „Mama norėjo, kad  įgyčiau siuvėjos kvalifikaciją, o ne aš, ir jos norą išpildžiau“. Nors didelio potraukio siūti nebuvo, tačiau mokslus ji baigė sėkmingai.

Dar mokydamasi siuvėjos-modeliuotojos amato, L. Mikalauskienė pradėjo domėtis mezgimu virbalais ir vašeliu. Mezgimas ją domino labiau nei siuvimas. Tuo metu pagrindiniai informacijos šaltiniai buvo knygos ir žurnalai. Atsiradus internetui prasiplėtė paieškos ir mokymosi megzti galimybės. Dabar Mikalauskų namai pilni Linos mezginių: suknelių, megztukų, kardiganų, kojinių, kilimėlių, staltiesių, lovatiesių, servetėlių.

Nors dauguma mano, kad ūkininkai per vasarą neturi laiko pailsėti, L. Mikalauskienė jiems paprieštarautų. Vasaromis važinėja po Lietuvą: aplankyta Raudonės pilis, Palanga ir kitos nuostabios vietos. „O prie Paršežerio ežero pasimaudyti ar pažvejoti tai dažnai nuvažiuojame“ – sako moteris.

Žvejyba bendras Linos ir Juliaus hobis. „Ne tik prie arčiausiai esančio Padievyčio ežero važiuojame žvejoti, bet ir prie Tenenio, Minijos  upių.  Nežvejoju žiemos metu, tačiau vyras su draugais mėgsta pažvejoti ir žiemą. Nors kieme turime savo pirtelę, tačiau žiemą  mėgstame nuvažiuoti papramogauti į Atostogų parką prie Palangos, tokių SPA malonumų nuosavoje pirtelėje nėra“ – kalbėjo moteris.

Džiugu, kad rajone yra tokių žmonių, kurie atranda laiko ir savanorystei.