Renginys prasidėjo archyviniu Petro Jako (1941–2025) pokalbiu su Renata Jančiauskiene dar 2024 gegužę. Audio įraše klausinėjama, iš kur P. Jakas parsivežė laiptus, kas davė, kodėl juos statė. Vyras žemaitiška tarme taupiais žodžiais pasakoja, o R. Jančiauskienė sako, kad čia ne taip sau laiptai – tai istorija, tegu neišmeta į metalo laužą. Petras atsako, kad nieko jau nebesprendžia, namas yra padovanotas. Paveldėtojai spręs namo ir jame esančių daiktų likimą. Po maždaug metų R. Jančiauskienė kalba su Laima ir Luku, ir sako tą patį: visiems tai būtų tiesiog antikvariniai laiptai, o šilališkiams – mūsų istorija.
Rubinavo dvaro laiptų istorija prasideda XIX amžiuje. Sovietmečiu dvarų paveldas buvo naikinamas itin sparčiai – vertingi baldai ir interjero detalės, kurias buvo galima panešti, turėjo patekti į muziejus, tačiau taip nutikdavo ne visuomet. Griūvant Rubinavo dvarui šiuos ištaigingus sraigtinius laiptus Petras Jakas (1941–2025) iš Traksėdžio įmontavo savo privačiuose namuose. Daugiau nei penkis dešimtmečius bajoriški laiptai tarnavo šeimai pagal paskirtį, nė nenutuokiant, kad tai – autentiška XIX a. dvaro rūmų interjero dalis.
Rubinavo dvaro laiptai – išskirtinis medinių dvarų architektūros artefaktas, papildęs Šilalės Vlado Statkevičiaus muziejaus fondus ir nuolatinę ekspoziciją. Šia proga pristatyti naują muziejinę vertybę pakvietėme dr. Marių Daraškevičių – dvarų architektūros ir interjero tyrėją.
Paskaita buvo skirta Žemaitijos dvarų architektūrai, ypatingą dėmesį skiriant Šilalės rajono dvarų sodybų specifikai. Aptarta dvarų sistema Žemaitijoje, žemėvaldos struktūra, dvarų tipai ir jų socialinė bei ekonominė reikšmė. Pabrėžta, kad Šilalės kraštui būdinga smulki ir vidutinė žemėvalda, todėl čia dominavo nedidelės, dažniausiai medinės bajorų sodybos, o reprezentacinių magnatų rezidencijų beveik nebuvo.
Lektorius pristatė konkrečius Šilalės rajono dvarų pavyzdžius, jų architektūrinius bruožus, planinę struktūrą, interjerus ir istorinius likimus. Taip pat akcentuotas spartus dvarų nykimas, nedidelis išlikusių objektų skaičius ir ilgą laiką nepakankamai vertinta smulkiųjų bajorų sodybų kultūrinė reikšmė.
Susirinkusiesiems pasakota, kad Rubinavo dvaras priskirtinas prie stambesnių Šilalės rajono dvarų – jo savininkai valdė apie 1000 ha žemės, todėl galėjo sau leisti ir prabangius, liukso klasės sraigtinius laiptus.
Šilališkiams priminta, kad mūsų kraštui itin pasisekė – tik Šilalės ir Pagėgių rajonai turi susistemintus dvarų atlasus. Nors materialusis dvarų paveldas beveik sunaikintas, juose išsaugota itin vertinga istorinė informacija. Kviečiame apsilankyti muziejuje – nuo šiol čia kalbėsime ir apie Šilalės rajono dvarus.
Šilalės Vlado Statkevičiaus muziejaus direktorė Renata Jančiauskienė
Nuotraukos Juditos Noreikienės ir Tautvydo Vėtros
Komentuoti