2020-07-11, šeštadienis, 03:44.     Šiandien Šilalėje saulė teka 04:58, leidžiasi 21:48, dienos ilgumas 16:50.

Susipažinkime: A. Kavaliausko Gvaldų muziejus

2020-02-27, paskelbė Nuomonės ir aktualijos
Susipažinkime: A. Kavaliausko Gvaldų muziejus

Keista, bet šis apie 1000 eksponatų saugantis muziejus rajone nedaug kam žinomas. Daugelis apie jį išgirdo tik šiemet Vasario 16 – ąją per „Auksinės gilės“ nominantų apdovanojimo ceremoniją, kai Šilalės kultūros centro scenoje viena „Auksinė gilė“ buvo įteikta Gvaldų etnografinio muziejaus steigėjui Albinui Kavaliauskui.  Netgi tarp atrankos komisijos narių buvo keletas, kurie nustebo sužinoję apie tokį muziejų ir jo steigėją. Atradimas visam rajonui.

 

A. Kavaliauskas labiau žinomas Šiauliuose, kur jis daugelį metų dirbo dailininku ir Šiaulių universiteto docentu, o gimtuosius Gvaldus parvažiuodavo tik savaitgaliais ir per atostogas. Dabar, išėjęs į pensiją, Gvaldams jis skiria visas vasaras. Čia jis rekonstravo gimtąją savo sodybą,  saugančią dar ir knygnešio Petro Kavaliausko atminimą. A. Kavaliauskas – garsiojo knygnešio proanūkis. Likimas taip lėmė, kad Kavaliauskų sodyba su visu muziejumi atsidūrė nuošalioje sodyboje, nors ir netoli kelio, vedančio nuo Pajūralio į Judrėnus. Kita „nežinomybės“ paslaptis -santūrus dailininko būdas. Jis nelipo ant bačkų, nereikalavo dėmesio ir pinigų. Viskas, kas padaryta – jo vieno rankomis ir lėšomis. Važiuosit pro šalį – būtinai užsukit. Žinoma, vasarą, kai muziejaus šeimininkas parvažiuoja čia iš Šiaulių. Muziejus lankomas nemokamai.

 

Ką mes čia pamatysim?

Kieme mus pasitiks paties A. Kavaliausko sukurta skulptūrinė kompozicija „Šviesos nešėjas“. Centrinė kompozicijos dalis – iš medžio išdrožtas knygnešio Petro Kavaliausko biustas. Kaip sako autorius, tai nėra autentiškas knygnešio paveikslas, bet tik mėginimas jį atkurti pagal palikuonių atvaizdus. Nėra likę jokios P. Kavaliausko nuotraukos, tais laikais net pasuose nuotraukos dar nebuvo klijuojamos, tačiau iš palikuonių prisiminimų ir jų pačių veido bruožų galima įsivaizduoti buvusį herojaus paveikslą.

 

- Sukaupęs savo anatomijos žinias ir patirtį pamėginau sudėti pagrindinius Kavaliauskams būdingus bruožus, – pasakoja skulptūros autorius, Šiaulių universiteto docentas, ilgametis Menų fakulteto dailės ir technologijų dėstytojas A. Kavaliauskas.

          

Knygnešio proanūkis – ne tik savo prosenelio atminimo, bet Gvaldų bei viso mūsų krašto istorinės praeities saugotojas. Rekonstravęs gimtąją sodybą, suvežė į ją didžiulę savo paties surinktą buities eksponatų kolekciją. O iš knygnešio daiktų čia yra vienas vienintelis eksponatas – maldynas arba kantička. Ji išleista Vilniuje 1862 metais – prieš pat lietuviškos spaudos draudimą.

 

Muziejuje saugomi Gvalduose pokariu dirbusio upyniškio mokytojo Motiejaus Martišiaus užrašyti gvaldiškių prisiminimai apie knygnešį ir jo veiklą. Iš jų matyti, kad Petras Kavaliauskas kartu su savo žmona Ona knygas vežimu vežęs iš Naumiesčio (dabar vadinamas Žemaičių Naumiesčiu), gabenęs jas iki Rietavo ir Kretingos. Knygų buvo galima nusipirkti ir knygnešio namuose, vakarais čia susirinkdavę kaimynai pasiklausyti knygų, kurias skaitydavo P. Kavaliausko žmona. Tiesiog paradoksas – šviesos nešėjas buvo aklas žmogus ir be savo žmonos pagalbininkės jis nieko nebūtų galėjęs nuveikti.

 

Muziejuje surinkta tiek daug senų istorinių dokumentų, knygų, namų apyvokos daiktų, žemės ūkio padargų, įrankių ir meno kūrinių, kad jie netilpo septyniuose sodybos kambariuose, ir steigėjas pernai turėjo pastatyti dar du priestatus. Savo lėšomis, žinoma. Taigi šią vasarą mūsų laukia dar didesnė ekspozicija.

 

Petras DARGIS,
Savivaldybės mero patarėjas

Autoriaus nuotraukos

Contact form

Šios dienos vardadieniai